BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

liusi liusi liusi liusi liusi

Liusi, Liusi, Liusi, o taip Liusi jau nieko nebenori daryt. Nieko, niš nieko ir ją tai gąsdina. Ji žinojo, kad vienąkart taip bus žinojo. Žinojo, kad juodai baltas kamuolys kada nors nebeteks savo magiškos prasmės. Žinojo, kad per naivu į kažką vieną įsikabint ir manyt, kad visada tai laikys. Bet iš dalies neturėjo pasirinkimo, visa kita nebelaikė, nebedomino. Tad ji ir įsikabino į jį, bandė įsukti kartu. Ir jai pavyko.

Džiaugėsi, jautė daug lengvumo, manė kad pagaliau yra, taip kaip turi būt, kol galiausiai magiškasis sūkimasis baigėsi. Išmetė apsvaigusia galva vidury nužydėjusių pievos ir privertė susimąstyt. Visi palieka, o taip visi, visi, visi. Įsuka, įtraukia, po to liepia eit ieškot naujos pasakos. Visi palieka

-         skirtumas tik tas, kad vieni palieka didelį lengvumo ilgesį, kiti mažą.

Liusi, Liusi, Liusi, o taip Liusi  jau nieko nebenori daryt, bet vis tiek daro, nes žino, kad turi – privalo. Sukandusi dantis išmokt kvėpuot ir nesakyk, kad Liusi jau nieko nieko nieko nebenori daryt.

Liusi vėl turi kažkame įžvelgti Jį ir eidama, tingiai sėdamame ant palangės ar pasiklydus matematikos lankose šypsotis it proto netekus.                         

Rodyk draugams

Rašyti komentarą